- strimagalve
- strìmagalve adv. NdŽ žr. strimagalviais:
1. Ser, Lš, Lzd Kap pulsi strìmagalve nuog liesvų, tai ir kaulukai išbyrės Mrs. Kad stumsiu, tai strìmagalve nudrumbėsi! Krsn. Kad tu strìmagalve nueitai! Pns.
2. Vai, tu strìmagalve išeisi su savo rūgščia! Kt. | Visi dirba strìmagalve (labai smarkiai, iš peties, paskubomis) Prn.
◊ strìmagalve eĩti siausti, šėlti, išdykauti: Toki dyki vaikai, kad tik strìmagalve eĩna Pns.
Dictionary of the Lithuanian Language.